|
Šventieji reikalai
Tikybos mokytojas klausia Petriuko:
- Tu meldiesi prieš valgį?
- Ne, mano mama visai gerai gamina.
Šventasis Tėve, sakykite ar per pasninką galima su moterimi...?
- Galima mano sūnau, galima, tik ne su labai riebia...
Eina bajorė išpažinties. Na, ji norėjo paerzinti kunigą. Sako:
– Šventoj dienoj nusidėjau. Blusą užmušiau.
Tai tas kunigas sako:
– Na, neduosiu išrišimo, - sako.
– Kaip tu šventoj dienoj blusą! Reikėjo, - sako, - pririšt, ir pirmadienį būtum užmušusi.
Pasigavo girtuokliai kunigą ir numetė nuo dvylikaaukščio namo stogo. Vienas ir sako:
– Matai, sakiau, kad ne Betmanas, neskrenda...
Jaunas paleistuvis eina išpažinties. Atsiklaupęs prie klausyklos, jis prisipažįsta:
– Tėve, aš nusidėjau su ištekėjusia moterimi.
– Štai kaip! – sušunka kunigas. – Kas toji moteris?
– Negaliu pasakyti tėve. Nenoriu jos išduoti.
– Aš tau padėsiu, – sako kunigas. – Ar tai kepėjo žmona?
– Ne.
– Gal vaistininko žmona?
– Taip pat ne.
– Vadinasi, laikraščių pardavėjo arba kirpėjo?
– Ne, visai ne!
– Klausyk, mano sūnau, aš negaliu tau duoti išrišimo!
Vyrukas išeina iš bažnyčios ir čia pat susitinka draugą.
– Ką, tu ėmei vaikščioti išpažinties?
– Ne, – nusišypsojo vyrukas. – Norėjau sužinoti keletą adresų...
Klebonas keliauja po apylinkes, o atėjus vakarui, pasiprašo nakvynės pas valstiečių porą. Pastebėję sugipsuotą klebono ranką klausia, kas nutiko.
– Et, visai kvailas nuotykis, paslydau vonioje...
– Štai kaip...– atsako valstietis.
Kitą rytą, kai kunigas išvyksta, žmona klausia vyro:
– Pasakyk tu man, kas yra vonia?
– Iš kur galiu žinoti?! Aš netikintis!
|
